Apie gamtos grožį ir neatrastą Juodkrantę

Apie gamtos grožį ir neatrastą Juodkrantę

Juodkrantė – neatrastoji žemė Neringoje! Įvažiavus į Juodkrantę, joje viskas sužavėjo – akys nespėjo gaudyti ne vieną istoriją menančių namų, kurie vis dar išdidžiai stovi ir keri atvykstančiuosius. Įkvėpusi Juodkrantės oro, rodos, net siela atsigavo. Plaučiai prisipildė tyro gamtos kvapo, nukeliančio į vaikystės prisiminimus, kuomet basa lakstydavau pas senelius po nušienautą pievą. Ir viskas Juodkrantėje taip gyva, natūralu bei išlaikyta, tad būtina čia sustoti, pavaikštinėti ir susipažinti su neatrastomis, neįtikėtinomis vietomis. Būtent dėl šios priežasties panorau su šiuo kurortu susipažinti ir aš.

Pirmasis traukos objektas, paskatinęs stabtelėti ir nerti gilyn į mišką, buvo žymusis Raganų kalnas. Jame ištaigingai stūkso daugiau nei 80 medinių skulptūrų. Pavaikščiojusi mistiškais Raganų kalno takais, panorau daugiau sužinoti apie šį kurortinį miestelį, tad gyvenvietės kultūros centre aplankiau Juodkrantės istorinę ekspoziciją, kuri be galo sužavėjo
įdomiais ir niekur negirdėtais istoriniais faktais. Po ekspozicijos nepraleidau progos įsiamžinti prie Martyno Liudviko Rėzos paminklo – girdėjau žmones kalbant, jog tai iškiliausia šio krašto asmenybė.

Paėjėjusi keletą žingsnių, grakšti Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia nukėlė į paslaptingus gotikos laikus. Po jos patraukiau patyrinėti senųjų vilų kvartalą Kalno ir Miško gatvėse, o vaikštinėdama krantine, kad būtų dar smagiau, mėginau atspėti akmeninių skulptūrų pavadinimus, kurių čia stūkso net 31. Skulptūrų parko tema – „Žemė ir vanduo“, „visapusiškai įprasmina Juodkrantės būtį“ – perskaičiusi pagalvojau, juk praktiškai šių dviejų stichijų dėka šiai dienai ir susiformavo išskirtinis gyvenvietės kraštovaizdis.

Kadangi keliavau vasaros metu, nepraleidau progos užsukti į tykų užutėkį Gintaro įlankoje, kurioje grožėjausi nendrinėmis skulptūromis. Skamba įdomiai, tiesa? Tik noriu paminėti, jog svarbu suskubti aplankyti šį dievišką gamtoskampelį dar nepasibaigus vasarai, kadangi per rudens lygiadienio šventę nendrinės skulptūros yra su deginamos. Tačiau įdomiausia tai, kad skulptūros deginamos ant vandens! Tad su jauduliu laukiu rudens, kuomet vėl galėsiu aplankyti Juodkrantę ir pamatyti įlankoje liepsnojančias skulptūras.

Nors jau akys raibo nuo tokios gausos lankytinų objektų, nuostabiausias patyrimas buvo vaikščioti po Juodkrantės sengirę ir pažinti joje įsikūrusių pilkųjų garnių bei didžiųjų kormoranų koloniją. Gamtos mėgėjams ir žingsnių
skaičiuotojams rekomenduoju pasivaikščioti įspūdingu dendrologiniu pažintiniu taku. Jame įkurta 16 stotelių, kuriose stūkso informatyvūs stendai su medžių aprašymais, piešiniais bei nuotraukomis. Beje, ar teko kada regėti trijų metrų aukščio garsų gaudyklę? Skamba tikrai įspūdingai! Ši gaudyklė turi plačią ir siauresnę angas, tad pridėjus ausį prie siauriausios angos galima kur kas aiškiau išgirsti miško garsų simfoniją. Garantuoju – tokio artumo su gamta dar niekada neteko patirti.

restoranas-juodkranteje

Ir tai tik maža dalis objektų, kuriuos pamačiau šioje gyvenvietėje. Išnaršiusi nebesuskaičiuojamą kiekį Juodkrantės gatvių ir takų, pajutau graudulingą alkio maršą savo skrandyje. Tačiau neprireikė ilgai ieškoti skanų ir sotų maistą tiekiančio restorano. Būnant prie vandens visuomet užsinoriu šviežios bei sultingos žuvies, tad užsukau į seniai pamėgtą žuvies restoraną „Žuvelė“. Ir čia man patinka ne tik dėl itin skanaus maisto, bet ir svetingos aplinkos, į kurią malonu vėl ir vėl sugrįžti. O jeigu yra mėgstančių havajietišką maistą, nepraeikite pro šalį nepavakarieniavę išskirtinio pavadinimo
restorane „Bliūdas“
. Dievinantiems picas ir grilio patiekalus, vienareikšmiškai būtina užsukti į restoraną „Malka“ – net pavadinimas išduoda išskirtinę maisto kokybę, kadangi visi patiekalai kepami malkų krosnyje. Beskaitant susikaupė
seilės? Vadinasi organizmas pats sufleruoja, jog metas įsitraukti šias vietoves į lankytinų vietų sąrašą.

Pabaigai norisi pasakyti vieną – Juodkrantė yra be galo įstabi ir turtinga, joje gausu ne tik lankytinų vietų, išskirtinės gamtos, bet taipogi mačiau ir girdėjau organizuojamus įvairius renginius, susibūrimus. Net pati vasaros pradžioje spėjau įgyvendinti edukacinio pobūdžio projektą! Nes Juodkrantė yra geriausias pasirinkimas – ji alsuoja tokia neįtikėtina gyvybe, kad po kiekvieno vizito visuomet jautiesi tarsi iš naujo gimęs.

Tad sustokite ties Juodkrantės ženklu ir pažadinkite savyje tyrėjo aistrą – atraskite savo Juodkrantę.